Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Krašto apsaugos ministerija (KAM) užbaigė pirmąjį 2026 m. gynybos biudžeto investicijų etapą. Pasiekus rekordinį 3,5 proc. BVP finansavimo lygį, šalies gynybinė galia stiprinama ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai, prioritetą teikiant oro gynybai ir manevringiems sausumos pajėgų vienetams. Tokio masto investicijos į gynybos sektorių yra didžiausios Lietuvos istorijoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

Šis finansavimo didėjimas atspindi fundamentalų Lietuvos gynybos strategijos pokytį – nuo simbolinės gynybos prie realaus atgrasymo pajėgumo formavimo. NATO ekspertai pažymi, kad tokio sparta vykstantys pirkimai regione yra reta praktika, ypač atsižvelgiant į sudėtingą tarptautinę ginklų rinką ir ilgas gamybos eiles. Rusijos agresija prieš Ukrainą drastiškai pakeité Europos gynybos pirkimų dinamiką, o Lietuva tapo viena aktyviausių investuotojų.

Sėkmingi pirkimai: oro gynyba ir dronų sistemos

Didžiausia šių metų investicija tapo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS pirkimas. Ši sistema, kartu su anksčiau įsigytomis baterijomis, sukuria vientisą skydą virš kritinės infrastruktūros objektų ir didžiųjų miestų. Ekspertai apskaičiuoja, kad tokia konfigūracija gali apsaugoti apie 70 proc. šalies teritorijos nuo oro grėsmių, įskaitant balistiniuos ir kruiziniuos raketus. Papildomi NASAMS moduliai kainavo apie 180 mln. eurų.

Be to, sėkmingai pasirašytos sutartys dėl dronų-kamikadzių įsigijimo iš vietos gamintojų, taip skatinant Lietuvos gynybos pramonės augimą ir užtikrinant greitą tiekimą kariuomenei. Šis sprendimas ne tik mažina priklausomybę nuo užsienio tiekėjų, bet ir kuria darbo vietas bei skatina technologijų plėtrą vietoje. Lietuvos karinė pramonė per pastaruosius dvejus metus išgyvena precedento neturintį augimą.

Kariuomenės vadas pabrėžia, kad šios investicijos nėra tik technikos pirkimas – tai sisteminis požiūris į atgrasymą. Pirmieji naujosios technikos vienetai poligonus pasieks jau šį rudenį, kur bus integruoti į bendras NATO pratybas. Tai rodo Lietuvos gebėjimą operatyviai įsisavinti padidintas lėšas ir paversti jas realiu gynybiniu pajėgumu per itin trumpą laiką.

Papildomai, investuojama į elektroninės kovos sistemas ir kibernetinio saugumo sprendimus, kurie tampa vis svarbesniais šiuolaikiniame karo mene. Šie technologiniai sprendimai padės apsaugoti tiek karinius, tiek civilinius objektus nuo hibridinių grėsmių. Kibernetinio saugumo stiprinimui skirta apie 45 mln. eurų, įskaitant naujos Kibernetinio saugumo vadavietės įkūrimą Vilniuje.

Artilerijos ir šarvuotos technikos plėtra

Sėkmingai užbaigtas ir savaeigių haubicų pirkimo procesas. Vokietijos gamybos PzH 2000 sistema stiprins Lietuvos artilerijos pajėgumus, leidžiant palaikyti NATO standartus ir efektyviai bendradarbiauti su sąjungininkų daliniais. Šios sistemos ne tik padidins ugnies galią, bet ir užtikrins greitą mobilumą mūšio lauke.

Modernizuojami ir pėstininkų kovos mašinų parkai, prioritetą teikiant šarvuotųjų transporterių, kurie gali veikti kartu su NATO technika. Tokius sprendimus lemia poreikis užtikrinti sąveikumą su sąjungininkų pajėgomis ir standartizuoti logistikos grandines.

Iššūkiai ir dar nepriimti sprendimai

Nepaisant sėkmės, lieka atvirų klausimų dėl sunkiosios ginkluotės – tankų bataliono formavimo terminų. Nors politinis sutarimas yra, logistikos grandinės ir gamybos eilių užimtumas Europoje verčia koreguoti planus. Vokietijos ir Lenkijos gamytojai perspėja apie 18-24 mėnesių vėlavimus dėl padidėjusio NATO šalių užsakymų skaičiaus. Leopard tankų pirkimo procesas gali užsitęsti iki 2028 metų pradžios.

Taip pat aktyviai diskutuojama dėl pakrantės gynybos sistemų modernizavimo, kuris reikalautų papildomų lėšų iš 2027 m. biudžeto projekto. Baltijos jūros regiono saugumo kontekste šie sprendimai tampa ypač aktualūs, atsižvelgiant į Rusijos Kaliningrado srities militarizaciją. Pakrantės apsaugos sistemų atnaujinimas gali kainuoti iki 200 mln. eurų.

Ekspertai pastebi, kad augant pirkimų apimtims, didėja ir infrastruktūros poreikis. Kareivinių statyba, sandėliavimo patalpos ir poligonų plėtra reikalauja didelių žemės plotų, o tai sukelia diskusijas su vietos bendruomenėmis. Vyriausybė siekia rasti balansą tarp nacionalinio saugumo interesų ir regionų plėtros prioritetų.

Kitas iššūkis – kvalifikuoto personalo trūkumas. Sudėtingos ginkluotės sistemų eksploatavimas reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų, todėl intensyvinama karių mokymo programa ir plečiami techniniai kursai. Numatoma, kad specialistų rengimas užtruks mažiausiai 12-18 mėnesių.

Lietuvos gynybos biudžeto įsisavinimas 2026-aisiais tampa pavyzdžiu visam Aljansui. Artimiausiais mėnesiais bus svarbu užtikrinti ne tik pirkimų tęstinumą, bet ir tinkamą personalo parengimą valdyti naujai įsigyj