Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba gegužės 30 d. pranešė apie artėjančią pirmąją šio sezono karščio bangą, kuri labiausiai paveiks didžiuosius šalies miestus. Specialistai ragina gyventojus imtis prevencinių priemonių, kad vasaros karščiai mieste nesukeltų rimtų sveikatos sutrikimų ar darbingumo sumažėjimo.
Meteorologų duomenimis, temperatūra didmiesčiuose šį sezoną gali siekti net 35°C, o kartu su aukštu oro drėgnumu subjektyvus karščio pojūtis bus dar intensyvesnis. Šie duomenys reikalauja, kad miestų gyventojai rimtai pasirengtų karščio bangoms ir išmoktų tinkamai reaguoti į kylančius iššūkius.
Klimato pokyčiai paveikė ir Lietuvą – statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius dešimt metų karštų dienų skaičius mieštuose išaugo 25 procentais. Ekspertai įspėja, kad tokia tendencija tęsis, todėl gyventojai turėtų ruoštis vis intensyvesnėms temperatūros bangoms.
Vasaros karščiai mieste ir organizmo apsauga
Klimatologai pastebi, kad dėl tankaus užstatymo ir asfalto dangos miestuose temperatūra nakties metu krenta lėčiau nei priemiesčiuose. Šis reiškinys vadinamas miesto šilumos sala – betono ir asfalto paviršiai kaip kempinės sugerią saulės energiją dieną ir ją spinduliuoja naktį. Vilniaus centre temperatūra gali būti net 7 laipsniais aukštesnė nei miške.
Vasaros karščiai mieste sukuria papildomą krūvį širdies ir kraujagyslių sistemai, todėl būtina nuolat stebėti savo savijautą. Medikai pabrėžia, kad karštomis dienomis širdis turėjo plakti intensyviau, kad palaikytų normalų kraujo spaudimą ir aušintų kūną. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja karščiausiomis valandomis riboti fizinį aktyvumą ir likti vėsiose patalpose.
Vanduo išlieka pagrindiniu sąjungininku kovoje su perkaitimu. Vasaros karščiai mieste reikalauja, kad suaugęs žmogus išgertų bent po stiklinę vandens kas valandą, net jei nejaučia troškulio. Gydytojai pataria vengti alkoholinių ir kofeininių gėrimų – jie tik didina dehidratacijos riziką. Be to, mityboje vertėtų rinktis lengvai virškinamą maistą, gausų elektrolitų, kurie prarandami gausiai prakaituojant.
Ypatingą dėmesį reikia skirti rizikos grupėms – vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams iki 5 metų, nėščiosioms bei asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Šioms grupėms karščio poveikis gali būti ypač pavojingas, todėl artimieji turėtų reguliariai tikrinti jų savijautą ir užtikrinti, kad jie būtų vėsiose patalpose. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės mažiau jaučia troškulį ir blogiau prisitaiko prie temperatūros svyravimų.
Jei namuose neturite kondicionieriaus, priešais ventiliatorių pastatykite indą su ledu. Tai padės sumažinti kambario temperatūrą keliais laipsniais ir sukurti malonesnę oro cirkuliaciją miegui.
Miesto infrastruktūra ir šešėlio paieškos
Savivaldybių atstovai primena, kad vasaros karščiai mieste yra lengviau ištveriami naudojantis viešosiomis erdvėmis su fontanais ir tankia augmenija. Rekomenduojama pasivaikščiojimus planuoti per parkus, kur temperatūra paprastai būna 3–4 laipsniais žemesnė. Medžiai ne tik teikia šešėlį, bet ir drėkina orą per transpiraciją – vieną dieną brandus medis gali išgarinti iki 400 litrų vandens.
Drabužių pasirinkimas taip pat lemia komfortą karštomis dienomis. Tamsios spalvos drabužiai sugeria daugiau šilumos, todėl rinkitės šviesius, laisvus audinius iš natūralių pluoštų. Linas ir medvilnė leidžia odai kvėpuoti, o sintetiniai audiniai gali trukdyti prakaito garinimui.
Būstų vėdinimas ir aušinimas taip pat reikalauja strateginio požiūrio. Rytinėmis ir vakarinėmis valandomis, kai lauke vėsiau, rekomenduojama intensyviai vėdinti patalpas. Karščiausiu paros metu langus geriau laikyti uždarytus, o užuolaidos ar žaliuzės padės apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Kondicionierių neturintys gyventojai gali naudoti drėgnus rankšluosčius ant sprando ar riešų – čia praeinantys kraujagyslės padės atvėsinti visą kūną.
Pavojai ir saugos priemonės
Svarbu prisiminti, kad automobilio salonas gali įkaiti iki kritinių temperatūrų vos per kelias minutes. Eksperimentai rodo – net 20 laipsnių šilumoje automobilio viduje per pusvalandį temperatūra pakyla iki 45 laipsnių. Jokiomis aplinkybėmis negalima palikti vaikų ar gyvūnų uždarame automobilyje, net trumpam laikui.
Šilumos smūgio simptomai apima stiprų galvos skausmą, širdies ritmo sutrikimus, pykinimą ir dezorientaciją. Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis pagalbos ir nukentėjusįjį perkelti į šešėlį bei aušinti drėgnais rankšluosčiais.
Galiausiai, būkite budrūs viešajame transporte, kuriame vėdinimo sistemos ne visada suspėja su staigiais temperatūros šuoliais. Vasaros karščiai mieste reikalauja bendruomeniškumo – jei pastebėjote žmogų, kuriam pasidarė silpna, nedelsdami pasiū
