Lietuvos Respublikos Vyriausybė šią savaitę pristatė pirmąsias mokesčių ir administracinės naštos mažinimo reformų išvadas, kurios tiesiogiai palies šalies smulkųjį ir vidutinį verslą. Šios permainos, inicijuotos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, siekia paskatinti investicijas į aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius 2026-aisiais. Ministrų kabinetas pabrėžia, kad šis etapas yra tik platesnio plano dalis, skirta šalies konkurencingumui didinti globalioje rinkoje.

Reformos ateina kritiškai svarbiu metu, kai Lietuvos ekonomika susiduria su didėjančia konkurencija Baltijos regione ir poreikiu modernizuoti verslo aplinką. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais administracinė našta sudarė vidutiniškai 8,2 proc. smulkaus verslo veiklos kaštų – vienas aukščiausių rodiklių ES mastu.

Pagrindiniai reformų sprendimai: vieninga mokesčių deklaravimo platforma, supaprastinti licencijavimo reikalavimai ir žaliųjų technologijų lengvatos. Verslo subjektai jau dabar gali sutaupyti iki 12 darbo valandų per mėnesį.

Administracinės naštos mažinimas: skaitmenizacija ir pasitikėjimas

Pagrindinis reformų akcentas – drastiškas ataskaitų teikimo supaprastinimas. Nuo šių metų birželio verslo subjektai gali naudotis vieninga mokesčių deklaravimo platforma, kuri automatiškai sinchronizuoja duomenis su valstybinėmis institucijomis. Tai ne tik sumažina klaidų tikimybę, bet ir atlaisvina vidutiniškai po 12 darbo valandų per mėnesį, kurias buhalteriai anksčiau skirdavo mechaniniam duomenų suvedimui.

Skaitmenizacijos procesai paveiks ir kitas verslo sritis. Nauji sprendimai leidžia automatiškai generuoti PVM deklaracijas, integravo elektroninių sąskaitų faktūrų sistemą su apskaitos programomis ir supaprastino darbuotojų ataskaitų teikimą Sodrui. Verslo konsultantai skaičiuoja, kad vidutinės įmonės metinės apskaitos paslaugų išlaidos gali sumažėti iki 30 procentų.

Dauguma verslo asociacijų teigiamai vertina sprendimą naikinti perteklinius licencijavimo reikalavimus tam tikrose paslaugų sferose. Tai leidžia naujoms įmonėms rinkoje įsitvirtinti vidutiniškai 15 proc. sparčiau nei praėjusiais metais. Verslo atstovai pastebi, kad valstybės požiūris keičiasi iš kontroliuojančio į konsultuojantį, o tai sukuria sveiką terpę inovacijoms ir jaunųjų verslininkų drąsai.

Ypač paveiks įmonės, teikiančios IT paslaugas, logistiką ir konsultacijas – šiose srityse licencijų gavimo procesai buvo ypač sudėtingi. Dabar naują veiklą galima pradėti per keturias savaites vietoj ankstesnių trijų mėnesių. Valstybės duomenų agentūra taip pat žada atnaujinti elektroninių paslaugų portalą, kad verslas galėtų tvarkyti visus formalumus vienoje vietoje.

Mokesčių lengvatos ir žaliasis kursas

Vyriausybė taip pat patvirtino papildomą lengvatų paketą įmonėms, investuojančioms į žaliąsias technologijas ir energijos vartojimo efektyvumą. Tai apima ne tik pelno mokesčio nuolaidas, bet ir pagreitintą nusidėvėjimo skaičiavimą naujai įrangai. Tokiu būdu valstybė siekia, kad Lietuva taptų regiono lydere dekarbonizacijos srityje iki dešimtmečio pabaigos.

Žaliosios ekonomikos skatinimo priemonės taip pat apims inovacijų fondų steigimą ir ES lėšų koordinavimą. Planuojama, kad iki 2025 metų pabaigos Lietuva pritrauks papildomus 400 mln. eurų investicijų į atsinaujinančios energijos projektus. Tai sukurtų apie 3000 naujų darbo vietų energetikos ir technologijų sektoriuose.

Eksperto patarimas: Įmonės, planuojančios investuoti į saulės elektrinių projektus ar energijos efektyvumo sprendimus, turėtų pasinaudoti šiuo palankumu periodu. Mokesčių lengvatos gali sudaryti iki 20 proc. investicijų vertės.

Ekonomistų teigimu, nors pirmieji vaisiai teikia vilčių, tikrasis reformų poveikis šalies BVP augimui išryškės tik ketvirtajame 2026 metų ketvirtyje. Verslininkams patariama atidžiai stebėti tolesnius Seimo sprendimus dėl darbo santykių lankstumo didinimo, nes tai bus kitas kritinis reformų etapas, galintis pakeisti samdos kaštus.

Ko verslui tikėtis artimiausioje ateityje?

Artimiausiu metu planuojama peržiūrėti viešųjų pirkimų tvarką, siekiant ją padaryti skaidresnę ir prieinamesnę mažoms įmonėms. Ministrų kabinetas žada, kad iki rudens bus paruoštas naujas paramos modelis aukštųjų technologijų startuoliams, veikiantiems regionuose. Tai turėtų padėti išlyginti ekonominę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir provincijos.

Finansų ministerija taip pat rengia pasiūlymus dėl PVM mokėjimo terminų pratęsimo mažoms įmonėms, o darbo ir socialinės apsaugos ministerija svarsto lanksčių darbo formų teisinio reguliavimo supaprastinimą. Šie sprendimai turėtų būti integruoti į bendrą ekonomikos skatinimo planą, siekiant sumažinti administracinę naštą smulkiajam verslui.

Verslo organizacijos ragina vyriausybę spartinti reformas finansų sektoriuje, ypač palankesnių kredito sąlygų srityje. Pramonės konfeder