Europos Komisija gegužės 30 d. Briuselyje pristatė tarpinę ataskaitą apie tai, kaip praėjusį pusmetį patvirtintas ekonomikos skatinimo paketas paveikė euro zonos šalių finansinį stabilumą. Šis dokumentas atskleidžia, kad paramos mechanizmai ne tik padėjo išvengti gilios recesijos, bet ir paspartino pramonės transformaciją visoje Bendrijoje.
Ataskaitos duomenys rodo, kad labiausiai paveikti sektoriai – automobilių gamyba, digitalizacijos paslaugos ir žalioji energetika – demonstravo ypač spartų atsigavimą. Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos pramonės indeksai viršijo 2019 metų lygį, o tai reiškia, kad ekonomika ne tik grįžo į ikipandeminį trajektoriją, bet ir žengia į priekį. Ypač džiuginantis faktas yra tai, kad Briuselio ekonomikos skatinimo paketas stimuliavo ne tik trumpalaikį poreikį, bet ir ilgalaikius struktūrinius pokyčius.
- Euro zonos BVP per pirmąjį pusmetį augo 0,8 proc. sparčiau nei prognozuota.
- Tiesioginės investicijos į atsinaujinančią energetiką pasiekė 45 mlrd. eurų.
- Briuselio ekonomikos skatinimo paketas padėjo sukurti 120 000 naujų darbo vietų.
Briuselio ekonomikos skatinimo paketas: nuo teorijos iki realių skaičių
Pirmieji šeši įgyvendinimo mėnesiai parodė, kad finansinė injekcija buvo nukreipta į tinkamiausius sektorius. Eurostat duomenimis, labiausiai atsigavo gamybos ir technologijų sritys, kurios gavo didžiausią dalį numatytų subsidijų. Briuselio ekonomikos skatinimo paketas suteikė reikiamą saugumo pagalvę, kai rinkos svyravimai grasino sustabdyti ilgalaikius projektus.
Ypač reikšmingas pokytis paveikė mažas ir vidutines įmones, kurios sudaro euro zonos ekonomikos stuburo pagrindą. Apie 65 procentai skirtų lėšų pasiekė šią kategoriją, o tai padėjo užtikrinti platų ekonominio atsigavimo pagrindą. Be to, paketas stimuliavo tarptautinį bendradarbiavimą – pavyzdžiui, Nyderlandų ir Belgijos įmonės suformavo strateginius partnerystes aplinkosaugos technologijų srityje.
Ekonomistas dr. Romas Lazutka pastebi, kad paramos paskirstymas padėjo sumažinti socialinę atskirtį tarp Šiaurės ir Pietų Europos regionų. Nors kai kurios šalys narės susidūrė su administraciniais kliūčiais, bendras lėšų įsisavinimo tempas išlieka stabilus. Svarbu, kad valstybės sugebėjo derinti skubią paramą su struktūrinėmis reformomis darbo rinkoje.
Rizikos valdymas ir infliacijos šešėlis
Nepaisant teigiamų pokyčių, Europos Centrinis Bankas perspėja dėl galimo šalutinio poveikio vartotojų kainoms. Briuselio ekonomikos skatinimo paketas padidino pinigų masę rinkoje, todėl būtina išlaikyti griežtą fiskalinę drausmę. Ekspertai pabrėžia, kad investicijos privalo būti produktyvios, o ne tik dengti einamuosius biudžeto deficitus.
Prekybos sektorius jau dabar jaučia spaudimą – maisto produktų kainos pakilo 2,3 procento, o tai kelia susirūpinimą dėl perkaitimo rizikos. Tačiau ECB analitikai pabrėžia, kad šis augimas vis dar telpa į kontroliuojamą intervalą, o Briuselio ekonomikos skatinimo paketas padeda palaikyti konkurencingumą su kitomis ekonominėmis zonomis.
Dauguma verslo analitikų sutinka, kad ateinantis pusmetis bus lemiamas vertinant paketo tvarumą. Jei geopolitinė įtampa neatslūgs, Briuselio ekonomikos skatinimo paketas gali tapti vieninteliu inkaru, laikančiu euro zoną augimo zonoje. Todėl Europos Sąjungos institucijos jau dabar ruošia gaires galimoms korekcijoms rudenį.
Briuselio priimti sprendimai dėl fiskalinės disciplinos švelninimo turės būti derinami su struktūrinėmis reformomis, siekiant išvengti ilgalaikės stagnacijos. Tai reiškia, kad šalys narės privalės ne tik efektyviai įsisavinti gautas lėšas, bet ir investuoti jas į aukštos pridėtinės vertės sektorius, kurie užtikrintų bendrijos atsparumą galimiems ateities sukrėtimams bei sustiprintų bendrąją rinką konkurencinėje kovoje su JAV ir Kinija.
