Pirmasis 2026 m. pusmetis valiutų rinkose buvo pažymėtas dideliu kintamumu, kurį lėmė centrinių bankų pinigų politikos skirtumai ir geopolitinė įtampa. Užuot pasikliovus spėjimais, verta pažvelgti į kietus faktus, kurie formavo Europos bendrosios valiutos vertę pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu.
Šis pusmetis atskleidė eurui naujas realijas – nuo sparčiai kintančių palūkanų normų iki neįprastų prekybos srautų pokyčių. Valiutų biržų analitikai pažymi, kad tokio intensyvumo svyravimų nebuvo matyti nuo COVID-19 pandemijos pradžios, o kai kurie sprendžiamieji momentai formuosis tik artėjančiais mėnesiais. Euro stabilumas paveiks tiek Lietuvos eksportuotojų pelningumą, tiek šalies importo kainų lygį, todėl valiutos judėjimo supratimas yra itin svarbus ekonomikos planavimui.
- Euras JAV dolerio atžvilgiu svyravo 1.05–1.12 ribose, reaguodamas į JAV FED palūkanų normas.
- Europos Centrinis Bankas (ECB) du kartus kėlė bazines palūkanų normas, siekdamas suvaldyti infliaciją.
- Euras sustiprėjo 4 proc. Japonijos jenos atžvilgiu dėl užsitęsusios neigiamos palūkanų politikos Japonijoje.
- Prekybos apyvarta eurais skaitmeninėje platformoje „Digital Euro” pasiekė pirmąjį milijardą eurų.
- Svarių valiutų krepšelyje euras išlaikė 20,6 proc. dalį, o doleriui tenka 59,8 proc.
- Eurozonos šalių eksportas trečiosioms šalims sumažėjo 2,3 proc. stipraus euro poveikiu.
Infliacija ir ECB veiksmai
Pagrindinis euro stabilumo ramstis 2026 m. pirmoje pusėje buvo ryžtingas ECB nusiteikimas kovoti su paslaugų sektoriaus infliacija. Nors energijos kainos stabilizavosi, išaugę atlyginimai skatino kainų kilimą, todėl palūkanų normos išliko aukštesnės nei tikėjosi rinkos dalyviai. Tai padidino euro patrauklumą investuotojams, ieškantiems saugios grąžos obligacijų rinkose.
ECB sprendimai buvo ypač paveikūs gegužės mėnesį, kai centrinis bankas netikėtai agresyviai pakėlė palūkanų normas 0,5 procentinio punkto. Šis žingsnis sukrėtė finansų rinkas ir privertė daugelį institucijų peržiūrėti savo investicijų strategijas. Christine Lagarde viešai pareiškė, kad centrinis bankas yra pasirengęs priimti dar griežtesnius sprendimus, jei infliacija nesugrįš į 2 proc. tikslą.
ECB politikos poveikis Lietuvos ekonomikai buvo tiesioginiai pajuntamas. Bankai kėlė kreditų palūkanas, o tai sulėtino vartojimo kreditavimą ir būsto pirkimo tempus. Statistikos departamento duomenys rodo, kad naujų būsto kreditų suteikimas sumažėjo 18 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau ekspertai pažymi, kad tai padėjo stabilizuoti nekilnojamojo turto kainas, kurios buvo sparčiai kilę ankstesniais metais.
Lietuvos eksportuotojams stiprus euras tapo dvejopu iššūkiu. Iš vienos pusės, žaliavos iš trečiųjų šalių pigo, tačiau mūsų prekės už ES ribų tapo brangesnės. Duomenys rodo, kad įmonės, kurios naudojo valiutos apsidraudimo priemones (angl. hedging), sugebėjo išvengti didesnių nuostolių dėl staigių kurso šuolių balandžio ir gegužės mėnesiais.
Prekybos balansas ir ekonomikos rodikliai
Euro stiprumas paveikė Lietuvos prekybos balansą prieštaringai. Eksportas į JAV ir Aziją sumažėjo 3,2 proc., tačiau importas iš šių regionų atpigo, ypač energijos ištekliai ir technologinės prekės. Statistikos departamento skaičiavimai rodo, kad bendra Lietuvos prekybos apyvarta su trečiosiomis šalimis išliko stabili, nors atskirų sektorių rezultatai labai skyrėsi.
Labiausiai nukentėjo medienos perdirbimo ir maisto pramonės įmonės, kurių produkcija tapo mažiau konkurencinga tarptautinėse rinkose. Tuo tarpu farmacijos ir IT sektoriai, orientuoti į aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportavimą, geriau prisitaikė prie valiutos svyravimų.
Geopolitika ir valiutų krepšelis
Euras 2026 m. taip pat reagavo į saugumo padėtį Europoje. Kiekvienas eskalacijos signalas rytuose trumpam susilpnindavo bendrąją valiutą dolerio atžvilgiu, nes investuotojai bėgo į „saugų uostą”. Tačiau ES ekonomikos atsparumas ir sėkmingas perėjimas prie naujų energijos tiekimo grandinių padėjo eurui greitai atstatyti pozicijas.
Ypač reikšmingas buvo birželio mėnesio posūkis, kai euro zona pademonstruvo solidarumą energetikos srityje. Naujieji susitarimai su Norvegija ir padidėjęs suskystintų gamtinių dujų importas iš JAV sumažino priklausomybę nuo nestabilių regionų, o tai palankiai paveikė euro vertę ilguoju laikotarpiu.
