Prieš šešis mėnesius geopolitikos analitikai piešė įtemptą, bet viltingą vaizdą. 2026 m. rugsėjo pabaigoje galime konstatuoti – dauguma prognozių dėl Europos saugumo architektūros ir globalių tiekimo grandinių persitvarkymo pasitvirtino, tačiau atsirado ir nenumatytų kintamųjų, kurie privertė politikos formuotojus keisti kursą „skrydžio metu”.
Šeši mėnesiai geopolitikoje – tai trumpas laikotarpis ilgalaikiams procesams, bet pakankamas esminiams pokyčiams. Lietuvos politikos formuotojai ir ekspertai atidžiai stebi, kaip transformacijos paveiks mūsų šalies strateginius interesus ir ekonominę gerovę.
Pirmiausia verta paminėti, kad prognozuota hibridinio karo intensyvėjimo tendencija visiškai pasitvirtino. Dezinformacijos kampanijos tapo ne tik plačiau paplitusios, bet ir technologiškai sudėtingesnės. Lietuvoje fiksuoti atvejai, kai dirbtinis intelektas buvo panaudotas kuriant klaidinančius vaizdo įrašus apie valstybės saugumo situaciją. Tai privertė Vyriausybę ir kitas institucijas investuoti papildomus išteklius į visuomenės atsparumo stiprinimo programas.
Kibernetiniai išpuoliai prieš kritinę infrastruktūrą padaugėjo 60 procentų, palyginti su 2025 m. pabaiga. Tačiau Lietuvos reagavimo pajėgumai stiprėjo dar greičiau – sukurta nacionalinė kibernetinio saugumo komanda geba neutralizuoti grėsmes per rekordiškai trumpą laiką. Bendradarbiavimas su NATO kibernetinio saugumo centru Taline atnešė apčiuopiamų rezultatų.
- ES „Gynybos skydo” iniciatyva sulaukė 80 proc. didesnio finansavimo nei planuota.
- Energijos tiekimo diversifikacija 2026 m. pasiekė kritinę ribą – priklausomybė nuo vieno šaltinio ES sumažėjo iki minimumo.
- Strateginė partnerystė tarp Baltijos šalių ir Skandinavijos tapo glaudžiausia per pastaruosius tris dešimtmečius.
- Kibernetinio saugumo incidentų skaičius augo, tačiau atsako greitis padidėjo 40 proc. dėl DI integracijos.
Stabilumas per atgrasymą
Ekspertų prognozės, kad 2026 m. bus didžiojo ginklavimosi ir karinio pasirengimo metai, tapo realybe. Lietuva ir kaimyninės šalys sėkmingai integravo naujas gynybos technologijas, o NATO rytinio flango sustiprinimas tapo nuolatiniu procesu. Svarbiausia, kad prognozuotas „nuovargis” neįvyko – vakarų visuomenės išlaikė paramą strateginiams sprendimams, suprasdamos, kad taika reikalauja nuolatinių investicijų.
Lietuvos visuomenės palaikymas gynybos investicijoms išliko rekordiškai aukštas – 78 procentai gyventojų pritaria didesniam gynybos biudžetui. Tokią paramą lemia ne tik saugumo sumetimai, bet ir ekonominė nauda – gynybos pramonės plėtra kuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir pritraukia užsienio investicijas.
Ypač pažymėtina, kad Lietuvos gynybos biudžetas pasiekė 3,5 proc. BVP – gerokai viršydamas ankstesnius planus. Šis augimas leido ne tik modernizuoti esamą ginkluotę, bet ir investuoti į ateities technologijas: bepiločius orlaivius, kibernetinio karo pajėgumus ir pažangias radiolokacijos sistemas. Kartu su partneriais regione pavyko sukurti vienodų standartų sistemą, kuri žymiai padidino bendradarbiavimo efektyvumą.
Energetikos revoliucija ir nepriklausomybė
Energetikos sektorius patyrė didžiausias transformacijas per pastaruosius metus. Lietuvos energetinė nepriklausomybė pasiekė 95 procentus – aukščiausią lygį Baltijos šalyse. Plūduriojo suskystintų gamtinių dujų terminalo pajėgumai padidinti perpus, o atsinaujinančios energijos dalis energetikos balanse siekia jau 85 procentus.
Regioninio energetikos saugumo požiūriu, Lietuvos pozicija tapo strategiškai svarbi. Šalies energetikos infrastruktūra dabar tarnauja kaip energijos mazgas, jungiantis Skandinaviją su Centrine Europa. Tai ne tik stiprina ekonominį saugumą, bet ir formuoja naują geopolitinę Lietuvos rolę regione.
Ekonominis ginklas ir nauji aljansai
Ekonominė geopolitika šį pusmetį pasižymėjo „draugų perkėlimo” (angl. friend-shoring) principu. Prognozės, kad gamyba grįš į Europą arba jai palankias šalis, pildosi greičiau nei tikėtasi. Lietuva čia sužaidė meistriškai, tapdama puslaidininkių ir lazerių komponentų tiekimo mazgu. Nors infliaciniai procesai šiek tiek koregavo biudžetus, bendra tendencija rodo, kad Vakarų pasaulis tapo atsparesnis išorės sprendimams ir šantažui.
Ypač sėkmingas buvo Lietuvos sprendimas investuoti į kritinių technologijų centrą Kaune. Šis projektas, kurio vertė siekia 2,8 mlrd. eurų, jau pritraukė daugiau nei 15 tarptautinių technologijų milžinų. Tokia specializacija ne tik stiprina ekonominį saugumą, bet ir formuoja naują geopolitinę Lietuvos poziciją kaip technologijų mazgo regione.
Tiekimo grandinių pertvarka paveiks ir eilinių lietuvių kasdienybę. Ekspertai prognozuoja, kad artimiausi metai atnešs stabilesnių kainų ir aukštesnės kokybės prekes. Kartu formuojasi naujos darbo vietos aukšto pridėtinio vertės sektoriuose.
