Nuo 2026 m. liepos visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo naujas technologijų reguliavimo paketas, kuriuo siekiama suvaldyti sparčiai besivystančias dirbtinio intelekto (DI) sistemas ir užtikrinti skaidresnį duomenų tvarkymą. Lietuvos IT sektoriui, kuriame dirba dešimtys tūkstančių specialistų, tai reiškia ne tik naujus teisinius reikalavimus, bet ir būtinybę iš esmės keisti produktų kūrimo architektūrą.
Šis reguliavimas, žinomas kaip Dirbtinio intelekto aktas (AI Act), yra pirmasis tokio pobūdžio teisės aktas pasaulyje ir nustato precedentą, kuriuo greičiausiai vadovausis kitos šalys. Paketas paveiks ne tik technologijų kūrėjus, bet ir vartotojus, nes formuoja naują kultūrą, kurioje technologijos turi būti ne tik efektyvios, bet ir etiškai atsakingos.
- Visi DI modeliai privalo būti audituojami dėl algoritminio šališkumo.
- Vartotojai turi teisę gauti aiškų paaiškinimą apie kiekvieną automatinį sprendimą.
- Griežtinamos baudos už asmens duomenų nutekinimą – iki 6 proc. metinės apyvartos.
- Privalomas „skaidrumo ženklinimas” bet kokiam turiniui, sukurtam naudojant DI.
Adaptacija įmonėse: nuo teisininkų iki programuotojų
Pirmasis žingsnis IT bendrovėms – vidinių procesų auditas. Įmonės privalo peržiūrėti visus naudojamus algoritmus ir įvertinti jų rizikos lygį pagal naująją ES klasifikaciją. Jei programa tiesiogiai veikia žmonių sveikatą, finansus ar saugumą, jai taikomi itin griežti kontrolės mechanizmai. Programuotojai dabar turi ne tik rašyti kodą, bet ir dokumentuoti kiekvieną duomenų rinkinį, naudotą modelių apmokymui, užtikrinant jų etišką kilmę.
Reguliavimas klasifikuoja DI sistemas į keturis rizikos lygius: minimalų, ribotą, didelį ir nepriimtiną. Nepriimtino rizikos sistemos, tokios kaip socialinio kredito vertinimo mechanizmai ar manipuliacinės technologijos, Europoje yra visiškai uždrausta. Didelio rizikos sistemoms, naudojamoms švietimo, įdarbinimo ar teisėsaugos srityse, taikomi ypač griežti reikalavimai.
Tai padidino poreikį specifinės srities specialistams – DI etikos pareigūnams ir teisinių technologijų (LegalTech) ekspertams. Lietuvos startuoliai pastebi, kad nors reguliavimas pradiniame etape sukelia papildomų kaštų, ilgalaikėje perspektyvoje tai suteikia konkurencinį pranašumą pasaulinėje rinkoje, nes ES standartai tampa kokybės ir saugumo etalonu.
Vartotojų duomenų apsauga ir „atvirasis internetas”
Naujoji reguliacija taip pat stiprina vartotojų kontrolę. Nuo šiol kiekvienas gyventojas gali paprašyti įmonės ištrinti ne tik jo asmeninius duomenis, bet ir informaciją, kurią DI modelis išmoko naudodamas tuos duomenis. Tai sukuria techninių iššūkių duomenų bazių valdytojams, tačiau užtikrina aukščiausią privatumo lygį pasaulyje. Be to, platformos privalo viešai skelbti informaciją apie naudojamus rekomendacijų algoritmus, taip mažinant „informacinių burbulų” poveikį.
Ypač paveiks socialinių tinklų ir e-komercijos platformas principas „teisė į paaiškinimą” – vartotojai galės sužinoti, kodėl jiems buvo parodyta konkreti reklama ar turinys. Tai reikalauja ne tik technologinių sprendimų, bet ir aiškių komunikacijos strategijų, kaip sudėtingus algoritmus paaiškinti paprastai ir suprantamai kalbai.
Svarbu pažymėti, kad reguliavimas taikomas ir ne ES įmonėms, kurios teikia paslaugas Europos gyventojams. Tai privertė JAV ir Azijos technologijų milžinus pritaikyti savo paslaugas prie griežtesnių privatumo ir duomenų apsaugos standartų. Tokia praktika, dažnai vadinama „Briuselio efektu“, lemia, kad ES taisyklės tampa visuotiniais etalonais, skatinančiais skaidrumą visoje globalioje skaitmeninėje ekosistemoje. Įmonėms tai reiškia būtinybę ne tik peržiūrėti savo privatumo politikas, bet ir iš esmės keisti produktų dizainą, pirmenybę teikiant vartotojo kontrolės bei informavimo mechanizmams, kurie užtikrina sąžiningą ir etišką dirbtinio intelekto bei duomenų panaudojimą.
