Seimas birželio 1 d. užbaigė pagrindinių teisės aktų svarstymą, po kurio paaiškėjo, kurie pavasario sesijos įstatymai galutinai pakeis šalies teisinę bazę. Šie sprendimai apima mokesčių, švietimo ir socialinės apsaugos sritis, todėl tiesiogiai palies beveik kiekvieną Lietuvos namų ūkį. Parlamentarų sprendimai formuoja ne tik artimųjų metų biudžeto prioritetus, bet ir nustato strateginę šalies kryptį ekonominių iššūkių akivaizdoje.
Šių metų pavasario sesijos metu Seimas svarstė iš viso 47 įstatymo projektus, iš kurių galutinai priimti 32. Atmesti projektai daugiausia paveiks būsimą vyriausybės darbotvarkę, nes kai kurie iš jų buvo susiję su strateginiais šalies reformų klausimais. Politikos analitikai pastebi, kad tokia statistika atspindi ne tik parlamentarų politinę valią, bet ir visuomenės lūkesčių bei ekonominių galimybių pusiausvyrą. Ekspertai įspėja, kad atidėti sprendimai gali komplikuoti struktūrinių reformų įgyvendinimą.
Pavasario sesijos įstatymai ir jų poveikis mokesčių sistemai
Vienas laukiamiausių ir daugiausiai ginčų sukėlusių sprendimų buvo susijęs su individualios veiklos apmokestinimo tvarka. Pavasario sesijos įstatymai galiausiai įtvirtino nuostatą, kad mokesčių bazė didės nuosekliai per ateinančius trejus metus, išlaikant tam tikras lengvatas pradedantiesiems. Finansų ministerijos skaičiavimais, tai leis į biudžetą surinkti papildomus 40 mln. eurų viešosioms paslaugoms.
Individualios veiklos vykdytojams, kurių metinės pajamos neviršija 25 000 eurų, išlieka galimybė mokėti 5 proc. gyventojų pajamų mokestį. Tačiau šis limitas palaipsniui mažės – 2025 metais jis sudarys 22 000 eurų, o 2026-aisiais – 20 000 eurų. Tokia palaipsnė sistema turėtų palengvinti verslą prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir išvengti staigaus mokesčių šoko.
Smulkiojo verslo asociacijų atstovai mano, kad pokyčiai yra neišvengiami, tačiau ragina vyriausybę užtikrinti papildomų konsultacijų teikimą. Ypač tai svarbu kaimo regionuose veikiantiems verslininkams, kurie dažnai neturi prieigos prie profesionalių buhalterių paslaugų.
Kita vertus, parlamentarai atmetė siūlymą įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį dar šiais metais, nukeldami diskusijas į vėlesnį laikotarpį. Pavasario sesijos įstatymai rodo, kad politikai vengia drastiškų sprendimų prieš artėjančius rinkimus, pirmenybę teikdami stabilumui. Visgi, patvirtintos pataisos dėl akcijų opcionų apmokestinimo turėtų nudžiuginti technologijų sektoriaus darbuotojus, kurie dabar galės efektyviau planuoti savo finansinę ateitį.
Socialinės garantijos ir švietimo prioritetai
Lietuvos statistikos departamentas pastebi, kad augant pragyvenimo išlaidoms, didžiausias dėmesys buvo skirtas pensijų indeksavimui ir išmokoms vaikus auginančioms šeimoms. Pavasario sesijos įstatymai įtvirtino bazinės pensijos didinimą 7 proc., kas turėtų amortizuoti infliacijos poveikį senjorams. Taip pat priimtas sprendimas dėl nemokamo maitinimo plėtros mokyklose visoms pradinėms klasėms.
Šeimų, auginančių vaikus, paramą stiprina ir didesnis motinystės (tėvystės) išmokų indeksavimas. Nuo liepos 1 dienos šios išmokos padidės 8 proc., o maksimali išmokos suma sieks 2 184 eurus per mėnesį. Be to, pavasario sesijos įstatymai numatė ir vienkarčių išmokų mokėjimą daugiavaikėms šeimoms, kurios auklėja tris ar daugiau vaikų iki 18 metų. Demografijos ekspertai vertina šiuos sprendimus kaip svarbų žingsnį kovojant su gimstamumo mažėjimu.
Švietimo srityje, be nemokamo maitinimo plėtros, priimti sprendimai dėl mokytojų darbo užmokesčio kėlimo. Nuo rugsėjo 1 dienos mokytojų atlyginimų koeficientas didės 6 proc., o papildomas finansavimas bus skirtas mokyklų infrastruktūros modernizavimui. Švietimo profsąjungos vadovai džiaugiasi pokyčiais, tačiau pabrėžia, kad atlyginimų augimas turėtų būti nuoseklesnis.
Aplinkosauga ir ateities perspektyvos
Svarbu pažymėti, kad pavasario sesijos įstatymai neapėjo ir aplinkosaugos temos – įvestos griežtesnės baudos už taršą pramoninėse zonose. Tai rodo valstybės siekį derinti ekonominį augimą su tvaresniu gyvenimo būdu. Aplinkosaugininkų organizacijos palankiai vertina šiuos sprendimus, nors kritikuoja dėl nepakankamo dėmesio atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.
Nors ne visi projektai pasiekė finišo tiesiąją, šis etapas nubrėžė aiškias šalies raidos kryptis artimiausiam pusmečiui. Atlikti darbai Seime birželio 1 d. parodė politinės valios pasiskirstymą ir prioritetų viršenybę. Pavasario sesijos įstatymai taps pagrindu tolimesnėms diskusijoms, o jų poveikį piliečiai savo sąskaitose pajus jau nuo kito ketvirčio pradžios. Tyrimai rodo, kad visuomenė palankiai vertina socialinių garantijų stiprinimą, tačiau išreiškia susirūpinimą dėl mokesčių naštą.
